• 1917
  • Albertas Einšteinas (Albert Einstein) paskelbia fundamentinius darbus apie šviesos prigimtį. Juose atskleidžiama spontaniškos ir priverstinės spinduliuotės galimybė. Taip pradedamas kloti teorinis pamatas sukurti lazerį.
  • 1928
  • vokiečių fizikas Rudolfas Landenburgas (Rudolph Landenburg) įrodo, kad egzistuoja priverstinė spinduliuotė.
  • 1950
  • prancūzų fizikas Alfredas Kastleras (Alfred Kastler) sukuria optinio kaupinimo metodą. Tai stiprus impulsas atsirasti lazeriams. Už šiuos darbus 1966 m. A. Kastleras apdovanojamas Nobelio premija.
  • 1951
  • JAV fizikas Čarlzas Taunsas (Charles Townes), o lygiagrečiai su juo ir Sovietų Sąjungos mokslininkai Nikolajus Basovas (Николай Басов) ir Aleksandras Prochorovas (Александр Прохоров) suformuluoja lazerio pirmtako – mazerio (įrenginio, generuojančio ir stiprinančio mikrobangas) – veikimo principus. „Už fundamentinius kvantinės elektronikos darbus, kurie padėjo sukurti mazerio-lazerio principu paremtus generatorius ir stiprintuvus“ 1964 m. jie apdovanojami Nobelio premija.
  • 1954
  • Kolumbijos universitete (JAV) sukuriamas pirmasis mazeris. Netrukus pradedami intensyvūs tyrimai siekiant sukurti lazerį, tuo metu dar vadintą optiniu mazeriu.
  • 1958
  • Čarlzas Taunsas ir Artūras Šavlovas (Arthur Schawlow) prestižiniame mokslo leidinyje „Physical Review Letters“ pristato lazerio idėją.
  • 1959
  • pirmą kartą pavartotas lazerio terminas. Jį mokslinėje konferencijoje pavartojo JAV fizikas Gordonas Gouldas (Gordon Gould). Lazeris yra žodžių junginio Light Amplification by Stimulated Emission of Radiation (liet. šviesos stiprinimas priverstiniu būdu) akronimas.
  • 1960
  • Teodoras Maimanas (Theodore Maiman) su kolegomis Hugheso tyrimų laboratorijoje (JAV) sukonstruoja pirmą veikiantį lazerį. Pirmasis – raudonos spalvos – lazerio žybsnis gaunamas gegužės 16 d. Netrukus Bello laboratorijoje (JAV) sukuriamas dujinis lazeris.
  • 1961
  • pirmą kartą lazeris panaudojamas medicinoje. Niujorko klinikoje (JAV) rubino lazeriu sunaikinamas akies tinklainės auglys.
  • 1962
  • sukonstruotas pirmasis puslaidininkis lazeris. XX a. devintame dešimtmetyje šie lazeriai pradedami plačiai naudoti komunikacijos technologijose.
  • 1964
  • Nobelio premija įteikta Č. Taunsui, N. Basovui ir A. Prohorovui.
  • 1964
  • sukuriamas anglies dioksido CO₂ lazeris. Tai – vienas plačiausiai (nuo medžiagų pjovimo ir suvirinimo iki medicinos) naudotų dujinių lazerių.
  • 1965
  • sukuriamas parametrinis šviesos stiprintuvas ir osciliatorius. JAV tyrinėtojas Džeimsas Raselas (James Russell) suformuluoja principus, kaip, pasitelkus lazerį, į kompaktinę plokštelę įrašyti informaciją ir ją atkurti.
  • 1968
  • NASA paleidžia kosminį palydovą, kuriame pirmą kartą panaudojamas lazeris.
  • 1970
  • Australijoje pradeda veikti pirmasis pasaulyje švyturys, naudojantis lazerio šviesą.
  • 1974
  • birželio 26 d. pirmą kartą parduotuvėje panaudojamas lazeriniu skaitytuvu nuskaitomas brūkšninis kodas. Pirmoji tokiu būdu nuskaityta prekė buvo kramtomosios gumos pakelis.
  • 1976
  • pirmą kartą telefoninis pokalbis tiesiogiai perduodamas šviesolaidžiu.
  • 1978
  • parduotuvėse pasirodo lazerinis muzikos grotuvas – pirmasis masiškai naudojamas buitinis prietaisas, kuriame įdiegtas lazeris. Šis grotuvas netapo populiarus, tačiau 1982 m. pasirodo kompaktinės plokštelės (CD), kurios sukelia revoliuciją informacijos laikmenų rinkoje. Jose informacija taip pat įrašoma ir nuskaitoma lazeriu.
  • 1980
  • devintame dešimtmetyje prekyboje atsiranda įvairiuose pristatymuose naudojami kišeniniai lazeriniai įrenginiai (lazeriniai diodai).
  • 1981
  • Artūrui Šavlovui ir Nikolaasui Bloembergenui (Nicolaas Bloembergen) „už indėlį kuriant lazerinę spektrografiją“ įteikiama Nobelio premija.
  • 1982
  • JAV mokslininkė Kanti Jain (Kanti Jain) paskelbia mokslinį darbą apie lazerinę litografiją. Šiandien ši technologija yra itin plačiai naudojama gaminant kompiuterių mikroschemas.
  • 1985
  • Šveicarijos laboratorijoje sukuriamas metodas, kaip lazerio spinduliu „atšaldyti“ ir „pagauti“ atomus. Už šį darbą 1997 m. mokslininkams įteikiama Nobelio premija.
  • 1997
  • Mičigano technologijos universitete (JAV) sukuriamas pirmasis vieno atomo lazeris.
  • 2000
  • rusų mokslininkui Žorezui Alfiorovui (Жореc Алфёров) ir vokiečių mokslininkui Herbertui Kroemeriui (Herbert Kroemer) įteikiama Nobelio premija „už esminius darbus kuriant informacijos ir komunikacijos technologijas“ ir „už puslaidininkių heterostruktūrų, naudojamų optoelektronikoje, vystymą“. Idėją iš heterostruktūrų sukurti puslaidininkį lazerį mokslininkai pirmą kartą iškėlė 1963 m.
  • 2001
  • Harvardo universitete akimirką sustabdomas lazerio spindulys. Prieš tai mokslininkai, naudodami stipriai atšaldytas ir lazerio šviesa veikiamas natrio atomų dujas, sugebėjo šviesos sklidimo greitį „sulėtinti“ iki 17 m per sekundę.
  • 2005
  • JAV mokslininkams Rojui Glauberiui (Roy Glauber), Džonui Holui (Jahn Hall) ir Vokietijos mokslininkui Teodorui Henšui (Theodor Hänsch) įteikiama Nobelio premija „už indėlį plėtojant didelės skyros lazerinę spektroskopiją“.
  • 2009
  • iš Kinijos kilusiam mokslininkui Čarlzui Kao (Charles Kao) įteikiama Nobelio premija „už esminius pasiekimus tiriant šviesos perdavimą šviesolaidžiais ir jų pritaikymą optinėje komunikacijoje“.