1917 Albertas Einšteinas (Albert Einstein) paskelbia fundamentinius darbus apie šviesos prigimtį. Juose atskleidžiama spontaniškos ir priverstinės spinduliuotės galimybė. Taip pradedamas kloti teorinis pamatas sukurti lazerį.
1928 vokiečių fizikas Rudolfas Landenburgas (Rudolph Landenburg) įrodo, kad egzistuoja priverstinė spinduliuotė.
1950 prancūzų fizikas Alfredas Kastleras (Alfred Kastler) sukuria optinio kaupinimo metodą. Tai stiprus impulsas atsirasti lazeriams. Už šiuos darbus 1966 m. A. Kastleras apdovanojamas Nobelio premija.
1951 JAV fizikas Čarlzas Taunsas (Charles Townes), o lygiagrečiai su juo ir Sovietų Sąjungos mokslininkai Nikolajus Basovas (Николай Басов) ir Aleksandras Prochorovas (Александр Прохоров) suformuluoja lazerio pirmtako – mazerio (įrenginio, generuojančio ir stiprinančio mikrobangas) – veikimo principus. „Už fundamentinius kvantinės elektronikos darbus, kurie padėjo sukurti mazerio-lazerio principu paremtus generatorius ir stiprintuvus“ 1964 m. jie apdovanojami Nobelio premija.
1954 Kolumbijos universitete (JAV) sukuriamas pirmasis mazeris. Netrukus pradedami intensyvūs tyrimai siekiant sukurti lazerį, tuo metu dar vadintą optiniu mazeriu.
1958 Čarlzas Taunsas ir Artūras Šavlovas (Arthur Schawlow) prestižiniame mokslo leidinyje „Physical Review Letters“ pristato lazerio idėją.
1959 pirmą kartą pavartotas lazerio terminas. Jį mokslinėje konferencijoje pavartojo JAV fizikas Gordonas Gouldas (Gordon Gould). Lazeris yra žodžių junginio Light Amplification by Stimulated Emission of Radiation (liet. šviesos stiprinimas priverstiniu būdu) akronimas.
1960  Teodoras Maimanas (Theodore Maiman) su kolegomis Hugheso tyrimų laboratorijoje (JAV) sukonstruoja pirmą veikiantį lazerį. Pirmasis – raudonos spalvos – lazerio žybsnis gaunamas gegužės 16 d. Netrukus Bello laboratorijoje (JAV) sukuriamas dujinis lazeris.
1961 pirmą kartą lazeris panaudojamas medicinoje. Niujorko klinikoje (JAV) rubino lazeriu sunaikinamas akies tinklainės auglys.
1962 sukonstruotas pirmasis puslaidininkis lazeris. XX a. devintame dešimtmetyje šie lazeriai pradedami plačiai naudoti komunikacijos technologijose.
1964 Nobelio premija įteikta Č. Taunsui, N. Basovui ir A. Prohorovui.
1964 sukuriamas anglies dioksido CO₂ lazeris. Tai – vienas plačiausiai (nuo medžiagų pjovimo ir suvirinimo iki medicinos) naudotų kietojo kūno lazerių.
1965 sukuriamas parametrinis šviesos stiprintuvas ir osciliatorius. JAV tyrinėtojas Džeimsas Raselas (James Russell) suformuluoja principus, kaip, pasitelkus lazerį, į kompaktinę plokštelę įrašyti informaciją ir ją atkurti.
1968 NASA paleidžia kosminį palydovą, kuriame pirmą kartą panaudojamas lazeris.
1970 Australijoje pradeda veikti pirmasis pasaulyje švyturys, naudojantis lazerio šviesą.
1974 birželio 26 d. pirmą kartą parduotuvėje panaudojamas lazeriniu skaitytuvu nuskaitomas brūkšninis kodas. Pirmoji tokiu būdu nuskaityta prekė buvo kramtomosios gumos pakelis.
1976 pirmą kartą telefoninis pokalbis tiesiogiai perduodamas šviesolaidžiu.
1978 parduotuvėse pasirodo lazerinis muzikos grotuvas – pirmasis masiškai naudojamas buitinis prietaisas, kuriame įdiegtas lazeris. Šis grotuvas netapo populiarus, tačiau 1982 m. pasirodo kompaktinės plokštelės (CD), kurios sukelia revoliuciją informacijos laikmenų rinkoje. Jose informacija taip pat įrašoma ir nuskaitoma lazeriu.
1980 devintame dešimtmetyje prekyboje atsiranda įvairiuose pristatymuose naudojami kišeniniai lazeriniai įrenginiai (lazeriniai diodai).
1981 Artūrui Šavlovui ir Nikolaasui Bloembergenui (Nicolaas Bloembergen) „už indėlį kuriant lazerinę spektrografiją“ įteikiama Nobelio premija.
1982 JAV mokslininkė Kanti Jain (Kanti Jain) paskelbia mokslinį darbą apie lazerinę litografiją. Šiandien ši technologija yra itin plačiai naudojama gaminant kompiuterių mikroschemas.
1985 Šveicarijos laboratorijoje sukuriamas metodas, kaip lazerio spinduliu „atšaldyti“ ir „pagauti“ atomus. Už šį darbą 1997 m. mokslininkams įteikiama Nobelio premija.
1997 Mičigano technologijos universitete (JAV) sukuriamas pirmasis vieno atomo lazeris.
2000 rusų mokslininkui Žorezui Alfiorovui (Жореc Алфёров) ir vokiečių mokslininkui Herbertui Kroemeriui (Herbert Kroemer) įteikiama Nobelio premija „už esminius darbus kuriant informacijos ir komunikacijos technologijas“ ir „už puslaidininkių heterostruktūrų, naudojamų optoelektronikoje, vystymą“. Idėją iš heterostruktūrų sukurti puslaidininkį lazerį mokslininkai pirmą kartą iškėlė 1963 m.
2001 Harvardo universitete akimirką sustabdomas lazerio spindulys. Prieš tai mokslininkai, naudodami stipriai atšaldytas ir lazerio šviesa veikiamas natrio atomų dujas, sugebėjo šviesos sklidimo greitį „sulėtinti“ iki 17 m per sekundę.
2005 JAV mokslininkams Rojui Glauberiui (Roy Glauber), Džonui Holui (Jahn Hall) ir Vokietijos mokslininkui Teodorui Henšui (Theodor Hänsch) įteikiama Nobelio premija „už indėlį plėtojant didelės skyros lazerinę spektroskopiją“.
2009 iš Kinijos kilusiam mokslininkui Čarlzui Kao (Charles Kao) įteikiama Nobelio premija „už esminius pasiekimus tiriant šviesos perdavimą šviesolaidžiais ir jų pritaikymą optinėje komunikacijoje“.