« Balandžio 2021 »
PirAntTreKetPenŠešSek
 1234
567891011
12131415161718
19202122232425
2627282930 

Artėjantys įvykiai


2021-01-11

Fizikų ordinas – įdomus darbas keliems gyvenimams į priekį

Šiandien fizikai – šių laikų superherojai, kurių žinios padeda tirti Visatą, įgalina fotoną, kuria galingus lazerius, inovatyvią medicinos ir mokslo įrangą, jie yra geidžiami ir nepamainomi energetikos, apdirbamosios pramonės ir kitų industrijų specialistai. Studijavusiems fiziką išsitrynė valstybių sienos ir profesiniai apribojimai. Fizikos studijų metu įgyjamos žinios ir įgūdžiai yra kertiniai planetos ateitį keisiančiose profesijose. O ir ši „brolija“ yra anaiptol ne uždara – fizikų bendruomenė yra atvira ir svetinga, priimanti ir palaikanti visus savo narius. Tad pažvelkime, kodėl verta duoti įžadus fizikų brolijai.

Pasaulio ateities profesija

Įsisukant ketvirtosios pramoninės revoliucijos smagračiui akivaizdu, kad procesų automatizavimas ir robotizacija naikina konvejerinį darbą. Ir čia nėra tik kalba apie tiesiogiai prie gamybos konvejerių dirbančius žmones – šis procesas palies daugybę „baltųjų apykaklių“ profesijų.

Europos Parlamento narys Andrius Kubilius, pats baigęs studijas ir dirbęs mokslinį darbą fizikos srityje, tvirtina, kad fizikai yra geriausiai apsidraudę nuo ateities darbo rinkos perturbacijų. Nes būtent jie kurs inovacijas ir formuos naujas profesijas, kurios šiandien net neturi pavadinimų.

„Šiandien esame ant didžiulių technologinių virsmų slenksčio ir būtent per fizikos studijas įgyti gebėjimai ir kritinis mąstymas yra nepamainomi, kuriant

bet kokias inovacijas“, – sako A. Kubilius. Ir išties, fizikos absolventai yra ir bus paklausūs daugumoje ateities ekonomiką formuosiančių sektorių: energetikos, gynybos, kompiuterijos, nanotechnologijų, gyvybės mokslų, kosmoso technologijų, naujų medžiagų kūrimo ir kituose.

Statistika patvirtina politiko žodžius. Štai 2019 metų pabaigoje paskelbtas tyrimas, atliktas Europos fizikos bendruomenės užsakymu, parodė, kad fizikos sektoriaus sukuriama bendroji pridėtinė vertė (BPV) 2011–2016 metų laikotarpiu kasmet viršijo 1,45 trilijono eurų. Fizikos sektoriaus BPV sudarė 12 proc. visos ES rodiklio ir lenkė tokių sričių, kaip statybų, finansinių paslaugų ar mažmeninės prekybos, sukuriamą BPV. Dar daugiau, 2016 metais fizikos sektoriuje dirbo 17,8 mln. žmonių. Galima užtikrintai teigti, kad iki pandemijos pradžios 2020 metų pradžioje visi šie rodikliai buvo dar aukštesni.

„Visos įmonės, kurios turi ką nors bendro su technologijomis ar mokslu, tiesiog medžioja fizikus – vyksta arši konkurencija dėl darbuotojų“, – sako dr. Andrius Melninkaitis, „pumpurinės“ (angl. spin-off) Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro aukštųjų technologijų įmonės „Lidaris“ direktorius. Pasak pašnekovo, Lietuvos lazerių technologijų sektoriuje jau dabar dirba virš 1000 darbuotojų, o artimiausią dešimtmetį prognozuojamas ne mažesnis nei 10 proc. kasmetinis sektoriaus augimas.

„Tad vien lietuviškoms lazerių technologijų įmonėms kasmet reikės ne mažiau kaip šimto fizikų. Dabar tuos būsimus fizikus įmonės išgraibsto maždaug trečiame kurse, o tarp studijuojančiųjų magistrantūroje darbą turi absoliuti dauguma“, – sako A. Melninkaitis.

Išmokti mokytis

Visi kalbinti pašnekovai vieningai akcentavo esminį fizikos studijų privalumą – jos suteikia gebėjimą mokytis. Talentas ar išankstinis pasiruošimas nėra privalomas – nors šie dalykai padeda, tačiau fizikos studijos suteikia įgūdžių, kurie leidžia perprasti bet kokį sudėtingą reiškinį ar koncepciją net ir žmonėms iš, atrodytų, visai priešingo poliaus.

„Fizikos studijos man padėjo išsiugdyti gebėjimą mokytis. Fizika davė neįtikėtinai įgalinantį suvokimą – kad nėra per sunkių perprasti dalykų ir gyvenime įmanoma išmokti bet ką!“ – sako dr. Simona Liukaitytė-Suszczynska, dirbanti Lietuvos lazerių technologijų įmonėje „Light Conversion“. Pašnekovės biografija patvirtina jos teiginį ir paneigia mitą, kad fiziką studijuoja tiksliukai.

„Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje mokiausi baleto. Fizikos manęs niekas specialiai neruošė, giminėje taip pat nėra fizikų. Tiesiog fizika kažkuriuo etapu natūraliai pradėjo žadinti smalsumą ir nejučiomis nudreifavau į šią sritį“, – pasakoja dr. S. Liukaitytė- Suszczynska.

VU ji studijavo optiką ir fotoniką, vėliau išvyko į Prancūziją, čia įgijo antrą magistro laipsnį ir apsigynė daktaro disertaciją.

Mokslininkė dirbo Prancūzijos kosmoso agentūroje ir prisidėjo kuriant optinį prietaisą marsaeigiui „Perseverance“, kuris 2021 m. vasarį nusileis Marse. Prieš grįždama į Lietuvą, Simona dirbo Vokietijos įmonėje, gaminančioje kosminių technologijų sistemas.

Vienintelės Lietuvos kosminių technologijų bendrovės „NanoAvionics organizacijos plėtros vadovas Tomas Viskontas teigia, kad fizikos studijos parodo, kaip sėkmingai išnaudoti savo smalsumo suteikiamą potencialą, ir išmoko „konvertuoti“ įgūdžius.

Baigęs fizikos magistrantūrą T. Viskontas pradėjo dirbti pardavimų skyriuje optinių technologijų įmonėje „Altechna“. Įmonei augant ir procesams tampant sudėtingesniems, pašnekovas atkreipė dėmesį, kad jam sekasi analizuoti pokyčius ir kalbėtis su žmonėmis, pastebėti stringančias vietas ir surasti sprendimus – ėmęsis šios krypties, T. Viskontas tapo „Altechnos“ direktoriaus pavaduotoju.

„Šiandien koordinuoju „NanoAvionics“ plėtrą – įmonei augant vyksta daug įdomių procesų, kuriuos reikia sustyguoti, kitaip įsivyraus chaosas. Jaučiu, kad šios srities problemas spręsti moku ir mėgstu“, – pažymi T. Viskontas.

Kaip suvalgyti dramblį?

VU Fizikos fakultetą baigęs Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Vitas Mačiulis įsitikinęs, kad fizikos studijos jam davė esminį gebėjimą – visuose reiškiniuose ieškoti priežastingumo sąryšių, žvelgti giliau ir kritiškiau. Pasak pašnekovo, fizika išmoko ne tik suprasti reiškinius, bet ir juos suvokti – tai universalus ir kasdien praverčiantis įgūdis.

VU Fizikos fakulteto kuratorė Aleksandra Širvinskytė akcentuoja, kad dar viena neatsiejama fizikų savybė – kritinis mąstymas. Mokantis fizikos svarbu ne tiesiog atsiminti teoriją, o ją suprasti ir, svarbiausia – pritaikyti savo žinias.

„Fizikas ne tik žvelgia giliau, bet ir plačiau – bando rasti bendresnius dėsningumus. Šioje vietoje labai svarbu, kad jie veiktų ne tik dabartyje – jais turi būti įmanoma aprašyti ateitį. Tai ypač svarbu ir politikoje“, – sako A. Kubilius.

Studijuodami fiziką, jaunuoliai turi pažinti tiek labai mažus dalykus (atomus ar elektronus), tiek labai didelius (žvaigždes ar galaktikas), o pakeliui išmoksta visus šiuos reiškinius aprašyti matematiškai ir juos paaiškinti. Mokantis tai vis kartojama ne kartą, todėl fizikai ir išsiugdo gebėjimą pastebėti sąryšius ir paprastai perteikti sudėtingas koncepcijas.

Pasak dr. A. Melninkaičio, fizika leidžia įžvelgti reikalo esmę, aprašant ypač sudėtingus reiškinius paprastais modeliais – kitaip tariant, išmoko „suvalgyti dramblį mažais kąsneliais“.

„Fizika išmokė sistemingai spręsti bet kokią užduotį. Nusistatyti tikslą ir kriterijus, gebėti išskaidyti problemą į atskirus žingsnius, analizuoti rezultatus ir koreguoti juos pagal bet kurio eksperimento eigą. Tai universalūs įgūdžiai ir eksperimentu gali būti tiek užduotis darbe, tiek sprendimas asmeniniame gyvenime“, – sako dr. S. Liukaitytė-Suszczynska.

Visi pašnekovai išskiria dar vieną fizikų savybę – universalumą. Studijuojant fiziką tenka paragauti visko: matematikos ir programavimo, elementarių mechanikos ir elektronikos žinių, komunikacijos ir vadybos. Reta studijų programa gali pasiūlyti tiek daug įvairovės.

„Fizikai juokauja, kad baigę fiziką jie moka viską, išskyrus fiziką. Fizikai labai universalūs žmonės – dėl įgyto mąstymo būdo jie lengvai prisitaiko bet kur“, – juokauja dr. A. Melninkaitis.

Dar vienas fizikos studijų metu ypatingai lavinamas gebėjimas – kūrybiškumas. Dalis dėstytojų leidžia naudotis bet kokiais literatūros šaltiniais, tačiau užduotys sudarytos taip, kad tik suprantant reiškinį ir žvelgiant kūrybiškai galima rasti atsakymą.

Brolija visam gyvenimui

Dar vienas priklausymo fizikos cechui privalumas – tai bendruomenės saitai, kurie galbūt nėra akivaizdžiai matomi, tačiau tikrai juntami. Pasikalbėjus su visais pašnekovais, apėmė jausmas lyg jie priklausytų vienam klubui (o gal ordinui) – visiškai skirtingų šešių asmenybių mintys tarsi atkartojo viena kitą. O ir kalbėdami apie fizikus kaip bendruomenę pašnekovai išskyrė tai, kad studijų metu užsimezgusios draugystės yra labai tvirtos, o ryšiai padeda įvairiausiose gyvenimo situacijose.

„Fizikai yra labai atviri ir priima pačias keisčiausias ir originaliausias asmenybes. Mokykloje gali būti nesuprastas, tačiau Fizikos fakultete niekas nė antakio nepakels ir priims kaip savą“, – prisimena T. Viskontas.

„Įstojusi į fiziką buvau visiška balta varna. Juk čia patekau iš, galima sakyti, priešingo poliaus – meninės aplinkos. Tačiau sulaukiau kuo didžiausio palaikymo – studijuojant geriausi profesoriai su mielu noru padėdavo perprasti sudėtingas temas“, – antrina dr. S. Liukaitytė- Suszczynska.

A. Kubilius juokauja, kad fizika jam suteikė galimybę rasti bendrą kalbą su pasaulio lyderiais, ir prisimena, kaip su Angela Merkel kalbėjosi apie savo jaunystėje tyrinėtas mokslo sritis.

„Vienas įdomus pastebėjimas apie fizikus – Sąjūdžio metais ir ypač nepriklausomybės pradžios kelyje politikoje buvo ypač daug fizikų. Anais laikais juokavome, kad lengvai galėtume sukurti fizikų partiją – nors daug žmonų buvo iš akademinio pasaulio, tačiau fizikų grupė buvo didžiausia ir labiausiai koncentruota“, – prisimena politikas.

Visi pašnekovai apibendrina, kad dauguma fiziką baigusių jų kursiokų vargo tikrai nevargsta. Kas dirba Lietuvoje, kas – užsienyje, kas – samdomą darbą, o kas yra įsteigęs savo įmonę. Dalis darbuojasi net ir nelabai su fizika susijusiose srityse: finansų sektoriuje, kūrybinėse industrijose, ar didžiausiose interneto platformose. Fizikas niekada ilgai neieško darbo – darbas jį patį suranda.

Teksto autorius Andrius Jovaiša, straipsnis publikuotas žurnale "Reitingai"